Prekių ženklo veiksmingumas

„Norstat“ specializacija yra aukštos kokybės duomenų rinkimas dėl didesnio prekių ženklo veiksmingumo. Mūsų kiekybinis ir kokybinis tyrimo metodai užtikrina patikimą duomenų rinkimą, pasirinkus bet kurią temą arba tikslinę grupę, todėl galite išmėginti kūrybinių industrijų produktus, stebėti savo prekių ženklą ir geriau suprasti savo auditoriją.

Kodėl reikia kiekybiškai įvertinti prekių ženklo veiksmingumą?

„Jūsų prekių ženklo sukūrimas yra ta svarbiausia investicija, kurią galite padaryti į verslą.“

Steve’as Forbesas, „Forbes Media“ valdybos pirmininkas ir vyriausiasis redaktorius

Prekių ženklo veiksmingumo kiekybinis įvertinimas gali atskleisti, ar jūsų prekių ženklo strategija veikia. Nesvarbu, ar išleidžiate į rinką naują produktą, ar peržiūrite savo prekių ženklo pozicionavimą, prekių ženklo veiksmingumo įvertinimas padeda nuspėti jo sėkmę rinkoje ir optimizuoti susijusias strategijas, nes suteikia įžvalgų, kokios yra prekių ženklo stipriosios ir silpnosios pusės, kokį bendrąjį poveikį jis daro pirkėjų suvokimui ir ketinimui pirkti.

Prekių ženklo veiksmingumas, remiantis duomenimis

Tyrimus, kiekybiškai įvertindami pirkėjų nuostatas ir kam jie teikia pirmenybę, atliekame jau dešimtmečius. Jau kai ką išmokome, kaip rinkti ir pateikti aukštos kokybės duomenis, kad padėtume įmonėms priimti teisingus sprendimus. Keletas pagrindinių rodiklių, kuriuos naudojame atlikdami kiekybinį vertinimą:

• Prekių ženklo žinomumas
• Ketinimas pirkti prekių ženklu pažymėtas prekes
• Prekių ženklo pastebėjimas
• Prekių ženklo atributai
• Reklamos veiksmingumas
• Prisirišimas prie prekių ženklo
• Grynasis populiarumo balas (NPS)*

Glaudžiai bendradarbiaujame su prekių ženklų savininkais ir jų agentūromis, kad apibendrintume sudėtingus rodiklius, pateikdami aiškius pirkėjų elgsenos modelius. Mūsų aukštos kokybės duomenys užtikrina, kad įgysite įžvalgų, kurių reikia norint suprasti vartotojų elgseną nuolat besikeičiančiame pasaulyje.

*Pastaba. Grynasis populiarumo balas (NPS / „Net Promoter“ / „Net Promoter Score“) yra „Satmetrix“ registruotieji prekių ženklai.

Mūsų interneto auditorijos naudojimas prekių ženklo veiksmingumui vertinti

„Norstat“ auditoriją sudaro daugiau kaip 4 mln. respondentų iš 19 Europos šalių, todėl lengvai galima apklausti žmones, atsižvelgiant į jūsų tikslinę rinką. Naudodami profiliavimą ir pateikdami atrankinius klausimus, galime atrinkti žmones pagal tokias charakteristikas:

• Demografiniai duomenys: amžius, lytis, pajamos, išsilavinimas, vietovė.
• Naudojimasis žiniasklaidos priemonėmis: naudojimasis ir kiek laiko kurioms skiriama.
• Reklamos poveikis: yra veikiami ar nėra veikiami reklamos.
• Prekių ženklų ir gaminių pasirinkimas: naudotojai ar ne naudotojai.
• Ketinimas pirkti: tikimybė, kad pirks.
• Elgsenos segmentavimas: gyvenimo būdas, interesai, pirkimas, pažiūros, vertybės.

Aukštos kokybės duomenys

Rinkos tyrimuose duomenų tikslumas, patikimumas ir tinkamumas lemia jų kokybę. Mums, kurie Europoje pirmaujame duomenų rinkimo, atliekant aukštos kokybės rinkos tyrimus ir pateikiant įžvalgas, srityje, viskas priklauso nuo mūsų auditorijos reprezentatyvumo, atsakymų teisingumo ir aprėpties. Taikome atrankos priemones, kad atitiktų tikslines demografines charakteristikas, nuosekliai atliekame apklausas, kad išvengtume šališkumo, ir vykdome griežtus duomenų patvirtinimo procesus, kad išlaikytume vientisumą. Mūsų klientai patvirtina, kad būtina siekti auditorijos kokybės, mums skirdami šiuos balus:

• 5.1/6 už auditorijos kokybę
• 5,3/6 už gebėjimą pateikti rezultatą
• 5,3/6 pagal klientų pasitenkinimą
• 49 grynojo populiarumo rodiklio balus

Daugiau apie mūsų visą duomenų kokybės praktiką skaitykite čia.

Duomenų teikimas, pritaikytas prekių ženklo veiksmingumui

Kaip kad mūsų prekių ženklų veiksmingumo sprendimai visais veiksniais, taip ir duomenų pateikimas visiškai pritaikytas jūsų poreikiams. Pagrindiniai išvesties duomenys yra neapdoroti duomenys arba jų lentelės, bet klientai gali rinktis ir specialius automatizuotus ataskaitų teikimo sprendimus, pvz., „Norstat Dashboards“.