Duomenų rinkimas internete neabejotinai yra mūsų verslo pagrindas. Mūsų internetinėse grupėse yra daugiau nei 650 000 žmonių, o per metus atliekame daugiau nei 7 milijonus interviu. Todėl kuriant internetines anketas labai svarbu patenkinti ar net pranokti respondentų lūkesčius. Čia pateikiami svarbiausi dizaino principai.
Kurdami klausimyną visada atsižvelgiame į respondentų patirtį. Štai kodėl šis straipsnis turi būti pradėtas nuo apklausos atsakymų psichologijos.
Yra daug naudingos literatūros, tačiau mes vadovaujamės Roger Tourangeau (2000 m.) knygoje ” Apklausos atsakymų psichologija ” sukurtu modeliu. Tai bendros paskirties priemonė, padedanti lengvai įvertinti klausimyno kokybę.
Pagal šį modelį žmogaus protas, norėdamas pateikti tinkamą atsakymą į klausimą, turi atlikti keturis etapus.
Paaiškinkime šiuos veiksmus remdamiesi pavyzdžiu: “Kiek Aspirino tablečių išgeriate per mėnesį?
Naudodamiesi šiuo modeliu galite pabandyti numatyti respondentų psichikos procesus, susijusius su kiekvienu klausimyno klausimu. Nesvarbu, ar tai būtų atviras klausimas, ar klausimas su vienu pasirinkimu, ar klausimas su keliais atsakymų variantais, ar bet kokio kito tipo klausimas.
Nereikia nė sakyti, kad atlikdami šiuos keturis žingsnius respondentai turės susikaupti ir ilgainiui pavargs. Kuo daugiau klausimų užduosite iš eilės, tuo labiau išnaudosite respondento dėmesingumą ir susikaupimą. Paprastai tariant, apklausos nuovargį lemia reikalingos protinės pastangos ir klausimyno ilgis, todėl klausimynas turėtų būti trumpas arba paprastas, o dar geriau – trumpas ir paprastas.
Tai mus veda prie duomenų kokybės svarbos. Kiekvienas žmogus turi individualią kognityvinės naštos ribą, su kuria gali susidoroti. Jei nuovargis viršija protinį pajėgumą, smegenys ims ieškoti trumpųjų kelių ir euristikos, kad sumažintų pažinimo naštą. Pavyzdžiui, galite dėti mažiau pastangų informacijos paieškai ir naudoti tik pirmą į galvą atėjusią informaciją. Arba galite tiesiog pasirinkti atsakymo variantą “Nežinau”. Bet kuriuo atveju toks vadinamasis pasitenkinimo elgesys lemia ne tokius tikslius atsakymus, o kraštutiniu atveju – nesąmoningus duomenis.
Apibendrinant galima teigti, kad geri klausimynai išsaugo respondentų dėmesingumą ir koncentraciją, nes sumažina kognityvinę su dalyvavimu susijusią naštą. Todėl jie padeda pasiekti geresnę duomenų kokybę. Būtent to ir siekiame kurdami internetinius klausimynus.
Jei norite patobulinti bet kurį klausimyną, galite taikyti dvi strategijas: sumažinti respondentų protines pastangas kiekvienam atskiram klausimui arba sutrumpinti visą klausimyną.
Pradėkime nuo pirmosios strategijos. Kad sumažintumėte protines pastangas, turėtumėte optimizuoti kiekvieną savo klausimą kiekvienam iš keturių etapų.
Šie patobulinimai yra gana akivaizdūs! Tačiau turėtumėte padaryti ir dar vieną dalyką: optimizuoti klausimyno patogumą. Jei klausimyno patogumas nėra intuityvus, respondentas turės įdėti daug pastangų, kad jį užpildytų. Tai, žinoma, pakenks jūsų apklausos duomenų kokybei.
Neužtenka vien tik išsaugoti praeityje išbandytus ir patikrintus metodus. Tai, kad iki šiol niekada nekeitėte klausimyno išdėstymo, dar nereiškia, kad iš jo gauti duomenys vis dar yra kokybiški. Pasikeitė žmonių bendravimo su internetu būdas, todėl jūsų klausimyne visada turėtų atsispindėti nauji naudojimo būdai.
Todėl nuolat atnaujiname savo apklausų sistemos išdėstymą ir funkcijas. Tarp daugelio dalykų, į kuriuos atsižvelgiame, yra naujausi techniniai standartai, nauji prietaisai ir jų specifikacijos, taip pat naudotojų elgsenos pokyčiai.
Pažvelkime į antrąją klausimyno tobulinimo strategiją: sutrumpinti klausimyną, kad sutrumpėtų protinių pastangų trukmė.
Deja, labai dažnai internetiniai klausimynai yra per ilgi. Kadangi nėra brangiai kainuojančio apklausėjo, lengva pridėti nereikšmingų klausimų vien tam, kad surinktumėte daugiau duomenų, kai jau pradedate. Ilgą laiką tai nebuvo laikoma problema, tačiau neseniai mobiliosios apklausos įnešė naujos gyvybės į šią diskusiją.
Žinome, kad duomenų kokybė paprastai pablogėja po 20 minučių (šiek tiek priklausomai nuo temos ir kitų veiksnių) ir kad nuo to nėra veiksmingų priemonių. Kartais mūsų prašo padidinti paskatą. Nors tai gali paskatinti respondentą užpildyti ilgą klausimyną, tai nėra tinkama protiniams gebėjimams didinti ar pažinimo naštai mažinti. Taigi noras dalyvauti gali išlikti, tačiau paskatos nepagerina duomenų kokybės.
Taigi pirmiausia turėtumėte atsikratyti visų nereikšmingų klausimų ir baterijų elementų. Tai tikriausiai sunkiausia užduotis, tačiau paprastai turėtumėte rinkti tik tuos duomenis, kurių jums tikrai prireiks, kad atsakytumėte į savo tyrimo klausimą. Antra, sutrumpinkite pačius klausimų tekstus (Patarimas: idealu būtų ne daugiau kaip 140 ženklų, kaip “Twitter”). Jei tekstai yra per ilgi, respondentai gali jų atidžiai neperskaityti ir tiesiog atspėti klausimą skaitydami atsakymų variantus arba ieškodami raktinių žodžių.
Sutrumpinę klausimyną iki priimtino ilgio, turėtumėte optimizuoti klausimų eiliškumą. Darant prielaidą, kad pradžioje respondentų dėmesingumas ir susikaupimas dar yra geri, o pabaigoje mažėja, svarbiausius klausimus reikėtų užduoti kuo anksčiau. Ir atvirkščiai, klausimus apie demografines aplinkybes pateikite klausimyno pabaigoje, nes respondentai sugebės teisingai į juos atsakyti, net jei jaučia tam tikrą nuovargį.
Tai veda prie paskutinio punkto. Neišbraukite mobiliųjų įrenginių naudotojų vien dėl to, kad klausimyno patogumas yra prastas arba kad apklausa yra per ilga, nes tai iškraipys jūsų tyrimo rezultatus.
Iš pirmo žvilgsnio mobilieji naudotojai turi įdėti daugiau pastangų pildydami klausimyną: jų ekranas yra gerokai mažesnis, be to, jie gali atsidurti situacijose, kurios iš dalies atima jų dėmesį. Nuostabi tiesa yra ta, kad mobilieji tyrimai labai dažnai neatsiejami nuo puikios duomenų kokybės, nes tyrėjai aktyviai kuria optimizuotą apklausos patirtį. Atsižvelgiant į mobiliojo įrenginio apribojimus, pirmiau minėtų principų laikymasis paprasčiausiai atrodo labiau tikėtinas.
Atvirai pasakyta: Atvirai kalbant, nėra tokio dalyko kaip mobiliesiems įrenginiams pritaikytas. Klausimynas arba yra patogus naudoti, arba ne.
Šiame straipsnyje nagrinėjamas internetinių klausimynų kūrimo menas, daugiausia dėmesio skiriant apklausos atsakymų psichologijai. Jame pateikiamas keturių žingsnių modelis, padedantis suprasti, kaip respondentai apdoroja klausimus, ir pabrėžiama, kaip svarbu kuo labiau sumažinti pažinimo naštą, kad būtų išlaikyta duomenų kokybė. Tobulinimo strategijos apima klausimų aiškumo optimizavimą, informacijos paieškos užuominas, įtakos sprendimui vengimą ir išsamių atsakymų variantų pateikimą. Taip pat pabrėžiamas patogumas ir išdėstymo atnaujinimas, atsižvelgiant į šiuolaikinius interneto naudojimo modelius. Be to, labai svarbu sutrumpinti klausimynus pašalinant nereikšmingus klausimus ir optimizuojant klausimų ilgį bei eiliškumą. Galiausiai straipsnyje pabrėžiama apklausos dizaino svarba siekiant išsaugoti duomenų kokybę ir respondentų įsitraukimą.
Išnagrinėkite 5 svarbiausius efektyvaus klausimyno sudarymo principus: Sužinokite, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų atliekant interviu internetu, telefonu ar tiesiogiai (F2F), kad patobulintumėte savo tyrimų įgūdžius.
Atleikant tyrimus yra daug dalykų, kurie gali susiklostyti ne taip. Blogas klausimyno dizainas nebūtinai turi būti vienas iš jų ir jo galima lengvai išvengti. Nustatėme keletą dažniausiai daromų klaidų.
